Plastikas ir ekologija

Europoje ir pasauliniu mastu ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai, nuolat ieškomi sprendimai, kaip naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir gaminti produktus panaudojant perdirbtas žaliavas, kuo mažiau teršiant aplinką. PVC langų ir durų industrija nėra išimtis, visiems profilių gamintojams taikomi vis aukštesni reikalavimai gamyboje naudoti perdirbtą plastiką.

VinylPlus® tai - savanoriška programa, Europos PVC pramonės dalyvių įsipareigojimas tvarumo vystymui. Per VinylPlus®, Europos PVC pramonė kuria ilgalaikę tvarumo sistemą visai PVC gamybos ir perdirbimo grandinei, gerindama PVC produktų tvarumą. Ši programa apima ES-27, Norvegiją, Šveicariją, JK ir joje dalyvauja visi didžiausi langų profilių gamintojai.

Nuo iniciatyvos pradžios, VinylPlus® įsipareigojo perdirbti ir vėl panaudoti bent 0,9 mln. tonų PVC iki 2025 m., ir 1 mln. tonų iki 2030 m. Nuo 2000 metų buvo perdirbta 8,8 mln. tonų PVC, o vien per 2021 m., nepaisant COVID suvaržymų, buvo perdirbta 0,81 mln. tonų plastiko, iš kurių 0,355 mln. tonų – langų profiliai³.  

³Šaltinis: https://www.vinylplus.eu/resources/progress-report-2024/  

Kaip perdirbami plastikiniai langai?

Plastikinių langų/durų eksploatavimo trukmė (gyvavimo ciklas) siekia 40 metų⁴, praėjus šiam laikui, jie gali būti pilnai išardyti ir 100% perdirbti.

Visų pirma, seni PVC langai ar likusios gamybinės atliekos yra pilnai išardomos. Medžiagos išrūšiuojamos atskirai tolimesniam perdirbimui: metalas, guma, stiklo duženos ir plastikas. Pastarasis yra kaitinamas, ir praleidžiamas pro specialų filtrą, kad būtų pašalinami netinkami komponentai. Tokiu būdu išgautos perdirbto PVC granulės vėl iš naujo gali būti naudojamos gaminant produktus. Profilių gamyboje naudojama pažangiausia koekstruzijos liejimo/jungimo technologija. Ji tolygiai ir tvirtai apvelka gryno plastiko sluoksnį ant perdirbto profilio šerdies paviršiaus. Dėka šios technologijos perdirbto plastiko dalis naujuose profiliuose gali siekti daugiau nei 30 % (iki 70 %).

„Rehau“ ir "Gealan" profiliai yra sertifikuoti „VynylPlus“, o tai visų pirma reiškia pavyzdingą ir tvarų perdirbimą PVC statybos produktų sektoriuje. Profiliai gali būti perdirbami net iki 7 kartų⁵, neprarandant medžiagiškumo savybių. Kiekvieno perdirbimo ciklo metu medžiaga išlieka stabili, kokybiška ir puikiai panaudojama vėl iš naujo. Svarbu paminėti, kad perdirbime yra naudojami ne tik senų langų profiliai, bet ir profilių gamybinės atliekos, tokiu būdu minimizuojant plastiko naudojimą. Puikių PVC perdirbimo savybių dėka, lango gyvavimo ciklas prailginamas iki 280⁴ metų.

Perdirbimo nauda neapsiriboja vien sumažintu plastiko naudojimu, vykdant tvarią gamybą gerokai sumažinamas ir išmetamas į aplinką CO2 kiekis. Perdirbto plastiko gamybai prireikia iki 90% mažiau energijos⁶, nei gaminant naują/gryną PVC. Įrodyta, kad PVC turi minimalų poveikį aplinkai CO2 emisijų požiūriu per produkto gyvavimo ciklą: nuo jo gamybos, naudojimo ir  baigiant perdirbimu, lyginant su produktais, pagamintais iš aliuminio arba stiklo⁷. Pagal skaičiavimus, kiekvienas perdirbtas PVC kilogramas sumažina CO2 emisijas 2 kilogramais, tokiu būdu Europoje CO2 emisijos sumažinamos apie 1 mln. tonų per metus, o nuo 2000 metų jos sumažintos net 17,6 mln. tonų. 

⁴Pagal Produkto Poveikio Aplinkai deklaraciją (EPD – Environmental Product declaration), plastiko langų gyvavimo ciklas gali siekti 40 metų. Juos galima perdirbti iki 7 kartų: 40 x 7 = 280 metų. Remiantis kitais tyrimais, PVC langai gali gyvuoti ir iki 75 metų. Į vieną gyvavimo ciklą įtrauktas, vienas kartas, kai gali prireikti pakeisti tarpines, stiklo paketą ir apkaustus .
⁵šaltinis: https://www.vinylplus.eu/news/45-year-old-pvc-windows-start-their-2nd-life-in-brussels/ 
⁶šaltinis: https://www.vinylplus.eu/news/moving-the-pvc-industry-to-a-low-carbon-circular-economy/ 
⁷šaltinis: https://pvc.org/sustainability/